- žiauberė
- žiauberė̃ sf. (3b) BŽ100, DŽ, KŽ 1. Kos58, Rtr, NdŽ, Sv, And, Žmt duonos kepalo galas, papentis; kietas duonos plutos kraštas, kriaukšlys: Pasimk žiaũberę ir graužk Užp. Atsilaužė žiauberė̃s ir valgo Ob. Atsiriek riekę duonos, ką čia žiaũberę grauži Pnm. Įdėjai piemeniui žiaũberę duonos, ir gana Upt. Paduok man žiaũberę, aš minkštimo nenoriu Brž. Žiauberė̃ kieta, dantų nėrai Svn. Viskas iščystyta, likus tik žiauberė̃ duonos Rš. Žiaũberes aš suvalgysiu Grk. Vaikai labai mėgsta žiaũberes Pnd. Duonos žiaũberę didžiausią sumantojo patenkintas Slk. Atrado kažkur duonos žiaũberę ir kamžloja Paį. Žiauberė tokia gardi, kvapni, kad neįstengia atsitraukti jos nuo burnos J.Mik. Tiesiai į dangų kyla gimtojo namo dūmas, kvepia ten ką tik keptos duonos saldi žiauberė B.Braz. Paduokit gi vaikui žiauberė̃lę duonos Ut. Jeigu žiauberėles valgysi, būsi raudonas LTR(Ppl). Jeigu nori, kad zenkiai mylėtų, tai reikia valgyt žiauberytės LTR(Brž). Seniau eidami rugius sėt sėjikai su savim imdavo šventinto vandens ir žiauberėlę duonos LTR(Aln). Išsiėmė tą duonos žiauberýtę ir užvalgis Jdp. Žiauberė̃lė teip gražiai iškepus, valgyk, vaikel! Kp. ^ Paseno, sudžiūvo kai žiauberė̃ Sb. Žiaũberę suvalgęs, sotus nebūsi Ds. 2. peilio metalinis žiedas, lankas: Tarp koto ir geležio peilio yra žiauberė̃, t. y. gelžis kaip rinkė, užsikirtimas J. 3. DŽ, LEXXXV267 bot. tokia kerpių gentis (Physcia): Miltinė žiauberė (Ph. pulverulenta) LBŽ. Pilkoji žiauberė (Ph. caesia) LBŽ. Žvaigždinė žiauberė̃ (Ph. stellaris) NdŽ. 4. P bot. plaukuotoji taurenė (Chaenotheca trichialis).
Dictionary of the Lithuanian Language.